2015 metų rugsėjo mėnuo visiškai pakeitė mano gyvenimą.
„Tų pačių metų kovo mėnesį aš sutikau nuostabų vyrą. Tačiau viduje jaučiau, kad nesu pasiruošusi priimti jo siūlomą meilę. Aš nuolat ieškodavau priežasčių, kodėl mes neturėtume būti kartu. „Kaip tu gali pamilti tokią moterį kaip aš?“.
Tai buvo pagrindinis mano klausimas ir pagrindinė mintis.
Galiausiai turėjau pripažinti sau, jog privalau išgydyti sielos žaizdas, atsivėrusias dėl praeityje žlugusių santykių, kurie paskatino mane galvoti, kad aš apskritai nesu verta jokios meilės.
Mes turėjome pasukti skirtingais keliais.
Skyrybos įvyko rugsėjo mėnesį. Savaitė po šio išsiskyrimo man priminė visus išgyvenimus, kuriuos aš patyriau, kai išsiskyriau su pirmuoju savo vyru.
Atsimenu, kai kiekvieną rytą, bandydama atsikelti iš lovos, jausdavau siaubingus skausmus keliuose ir nugaros srityje.
Be to, jaučiausi labai pažeidžiama. Man atsibodo taip gyventi.
Supratau, kad turiu ką nors daryti, jei noriu pasikeisti.“
Operacija
„Paskambinau savo pirminės sveikatos priežiūros gydytojui ir susitariau dėl susitikimo, kurio metu turėjome aptarti mano galimybes dėl svorio metimo operacijos.
Nenumaldomai troškau sužinoti, koks gyvenimas manęs laukia po to. Jaučiau, kad maistas tapo mano tvirtove, mano kalėjimu.
Aš paprasčiausiai kasdien lėtai žudžiau save.
Man skaudėjo sąnarius, kaulus, jaučiau skausmus širdies srityje. Tačiau labiausiai mane veikė mano emocinė būsena ir jausmas, kad tiek daug laiko save kankinau.
Gydytojas pasakė, kad mano širdis, norėdama užtikrinti kraujo tekėjimą visame kūne, turi dirbti dvigubai daugiau, negu normalaus svorio žmogaus širdis.
Dirbdama slaugos namuose, susipažinau su keliais pacientais, kuriems buvo paskirta svorio metimo operacija ir jie pasiekė išties sėkmingų rezultatų. 12 savaičių aš mokiausi ir ruošiausi bariatrinės chirurgijos (skrandžio apylankos) operacijai.
Aš pasitikėjau gydytojais, į kuriuos kreipiausi, todėl visiškai nesijaudinau.
2016 metų liepos 6 dieną vyko planuota operacija. Prieš operaciją mane aplankė draugai ir artimieji. Pirmą kartą per visą savo gyvenimą aš jutau, kad turiu viltį.
Po operacijos aš turėjau išmokti, kaip reikia tinkamai maitintis ir sportuoti, kad rezultatai būtų geri.“
