Įvairios stresinės situacijos tapo neišvengiama gyvenimo dalimi. Kartais atrodo, kad be nuolatinio skubėjimo jau nebežinotume, kaip gyventi ir kaip prisitaikyti.
Vis daugiau žmonių patiria per daug streso ir nebemoka grįžti į ramų gyvenimo ritmą.
Jei tai tęsis ir toliau, reiks ieškoti stipraus priešnuodžio stresui nugalėti.
Tačiau nereiktų manyti, kad streso mums visai nereikia, nes po stresinės situacijos kraujyje šiek tiek pakilęs kortizolio kiekis gali būti netgi naudingas.
Tačiau viskas turi būti su saiku.
Daugiausia žalos organizmui padaroma, kai stresinės situacijos tampa nebevaldomos.
Per didelis streso kiekis gali lemti netgi kūno svorio pokyčius. Suprasdami, kaip stresinės situacijos kenkia mūsų sveikatai, turime išmokti jas tinkamai suvaldyti.
STRESO ĮTAKA MEDŽIAGŲ APYKAITOS IR VIRŠKINIMO SISTEMOMS
Nevaldomos stresinės situacijos pažadina visas kūno nervines ląsteles. Įsivaizduokite situaciją, kai reikia atlikti daugybę darbų, o direktorius duoda jums dar vieną neatidėliotiną užduotį.
Pradinį baimės ar nevilties jausmą tuojau pat pakeičia mintis „reikia nedelsiant pradėti dirbti greičiau, nes kitaip ko nors tikrai nespėsiu“.
Supratus, kad reiks atlikti privalomą darbą arba pajutus bet kokius išorinius, vidinius, fizinius ar psichologinius pokyčius, nervų sistema pažadina ramiai “bemiegantį” mūsų kūną.
Užklupus stresinei situacijai, suaktyvėja mūsų simpatinės nervų sistemos veikla, išsiplečia akių vyzdžiai, pagreitėja širdies rimtas, padidėja kraujo spaudimas, mūsų kepenys į kraują išskiria gliukozę – visi šie požymiai rodo, kad mes esame pasiruošę kuo greičiau pabėgti iš šios nemalonios situacijos.
Bet ar visi šie dalykai yra susiję su svorio augimu?
Netgi labai.
STRESAS REIKALAUJA PAPILDOMOS GLIUKOZĖS
Kuo stipriau streso metu yra paveikiama simpatinė nervų sistema, tuo sunkiau organizmui gauti reikiamą energijos kiekį iš riebalų. Stresinėje situacijoje organizmas reikalauja papildomos gliukozės kiekio, o energijos gavimas iš gliukozės lemia, kad energija iš riebalų yra beveik nenaudojama.
Būtent dėl šios priežasties, jūs negalite atsikratyti nereikalingų kūno riebalų.
Nevaldomas stresas sutrikdo ir virškinamojo trakto veiklą. Tam, kad virškinimo sistema būtų sveika, reikia užtikrinti, kad vartojate pakankamai vitaminų, mineralų, amino rūgščių ir vandens.
Tačiau visos šios maistinės medžiagos tinkamai absorbuojamos tik tada, kai jūsų virškinimo sistema veikia tinkamai.
Nuolatinis stresas ir simpatinės nervų sistemos atsakas į stresines situacijas išderina virškinimo sistemos veiklą
. Būtent dėl šios priežasties, užklupus stresinei situacijai, jūs jaučiate, kad su virškinimo sistema “kažkas negerai”.
Stresas nulemia pasikeitusią virškinimo sistemos motoriką, pastebima ir kitų galimų streso padarinių, kurie labiau pasireiškia jautresnės nervų sistemos žmonėms.
Tiesa ta, kad, kai jūsų organizmas patiria ilgalaikį stresą, virškinimo sistemos veikla visiškai išsibalansuoja, o tai ilgainiui gali paskatinti svorio augimo procesą.
Nepaisant šių padarinių, išeitis iš šios situacijos tikrai yra. Tereikia bent jau porą savaičių rinktis sveikus maisto produktus, lengvai paruošiamus patiekalus, padidinti suvartojamų skaidulų kiekį maiste, kasdien gerti pakankamai vandens, gerai išsimiegoti ir, svarbiausia, mokėti suvaldyti save stresinėse situacijose.
Laikydamiesi šių patarimų, net ir po trumpo laiko, pajusite, kad jaučiatės kur kas geriau, jūsų nervų sistema tapo stabilesnė, nebekamuoja nuolatiniai virškinimo sutrikimai.
Net ir po tokio trumpo laiko jūsų medžiagų apykaitos sistema bus pasirengusi naudoti kūnui reikalingą energiją ne iš gaunamos gliukozės, bet iš kūno riebalų.
Ilgalaikis stresas paveikia poilsio kokybę ir kiekybę
Pagrindinės cheminės medžiagos, padedančios mums kovoti su stresinėmis situacijomis yra epinefrinas, norepinerfrinas ir kortizolis.
Šios medžiagos tiesiogiai kovoja su streso padariniais ir padeda organizmui atsipalaiduoti.
Natūraliai kortizolio lygis kraujyje padidėja rytais (taip pabudinamas žmogaus organizmas, pasiruošiama dienos darbams), o staigus kortizolio lygio kritimas yra vakarais.
Melatonino lygis, priešingai kortizoliui, padidėja tamsiu paros metu – taip mūsų smegenys paruošiamos geram poilsiui. Tuo tarpu cheminės medžiagos epinefrinas ir norepinefrinas suaktyvėja pasireiškus tik “ginkis arba bėk” situacijai.
Ilgalaikis ir nekontroliuojamas stresas dirbtinai padidina kortizolio kiekį kraujyje ir paskatina organizmą gaminti daugiau melatonino – taip sutrikdomas poilsio režimas, sumažėja miego trukmė, žmogus net ir po nakties nesijaučia pailsėjęs.
Net ir viena bemiegė naktis išbalansuoja medžiagų apykaitos darbą – sumažėja insulino poveikis, organizmas reikalauja greitųjų angliavandenių (cukraus), taip pat aiškiai pastebima kaip sumažėja protinės ir psichinės žmogaus galios.
Nesumažinus streso padarinių, laikui bėgant, žmogus gali visiškai išbalansuoti savo organizmą ir pamiršti, kas yra kokybiškas miegas.
Stresas taip pat pakeičia žmogaus skonio receptorius bei apetitą.
Manote, kad persivalgymas būnant stresinėse situacijose parodo, kad žmogus turi silpną valią?
Remiantis atliktais tyrimais, stresas iš tiesų ne tik paveikia mūsų nuotaiką, bet ir lemia, kokius maisto produktus pasirenkame, koks yra mūsų apetitas.
Atsiradus stresinei situacijai, smegenų receptoriai reaguoja į pavojų (baimę), tada suaktyvinama simpatinės nervų sistemos veikla, o kūnas paruošiamas “kovok arba bėk” būsenai.
Tuo pačiu metu, jūsų smegenys “ima reikalauti” pačio lengviausio energijos šaltinio – saldaus, angliavandenių turinčio maisto, kuris šiuo metu yra labai populiarus.
Toks natūralus kovos su stresu būdas yra mažiausiai pasipriešinimo reikalaujantis procesas. Organizmas tiesiog reikalauja energijos tam, kad galėtų tinkama kovoti su stresine situacija, perdirbti maisto produktai yra greičiausiai veikiantis ir lengviausiai pasiekiamas energijos šaltinis.
Tačiau pasirinkus paprastųjų angliavandenių prisotintus maisto produktus, tampa sunku kovoti su papildomais kilogramais, o tai yra susiję su kita priežastimi, atskleidžiančia, kaip stresas gali paskatinti svorio augimą.
Nevaldomas stresas padidina cukraus kiekį kraujyje
Pagrindinė simpatinės nervų sistemos užduotis stresinėse situacijose – suteikti energijos smegenims. Energija šiuo atveju yra reikalinga, kad smegenys, nervų sistema ir raumenys gautų pakankamai gliukozės.
Stresas padidina cukraus lygį kraujyje, beveik nepriklausomai nuo to, ką jūs valgote. Šis organizmo atsakas į stresą yra ypač svarbus, tačiau, iš kitos pusės, tai gali neigiamai paveikti jūsų bandymus atsikratyti nereikalingų kilogramų.
Kai kraujyje padidėja cukraus lygis (nepriklausomai nuo to ar jūs valgote angliavandenių turinčius maisto produktus, ar gliukozę išskiria kepenys), kasa išskiria insuliną, kuris padeda kūno ląstelėms tinkamai panaudoti gliukozę energijos gavimui.
Tačiau, kai kraujyje yra gliukozės, o ir insulino kiekis pakankamas, riebalų ląstelės nėra taip lengvai sunaikinamos. Kai gliukozės kiekis kraujyje dar labiau išauga, pastebima, kad beveik visos kūno ląstelės naudoja gliukozę, o ne riebalus, kad gautų reikalingą energijos kiekį. Todėl, patinka mums tai ar ne, bet stresas ganėtinai akivaizdžiai išderina mūsų medžiagų apykaitos veiklą.
Kylant cukraus kiekiui kraujyje (dėl tam tikrų maisto produktų ir atsako į stresines situacijas), kasa išskiria daugiau insulino, o tai lemia, kad bent jau kelias valandas cukraus lygis kraujyje išlieka toks pat aukštas.
Ši situacija veikia kaip užburtas ratas, nes net ir tada, kai cukraus kiekis kraujyje yra pakankamai didelis, mes vis tiek norime saldaus, angliavandenių turinčio maisto.
Jūs tikrai žinote, koks tai jausmas…Būtent dėl šios priežasties, įsukamas nesibaigiantis streso nesuvaldymo ratas, iš kurio labai sunku ištrūkti.
Dar viena priežastis, kuri paskatins jus vengti stresinių situacijų yra tai, kad padidėjęs kortizolio kiekis kraujyje, tam tikra prasme paveikia kasos išskiriamą insuliną, kuris, laikui bėgant, praranda tiesioginę savo paskirtį. Taigi, net jei jūs stengiatės vengti maisto produktų, kuriuose yra paprastųjų angliavandenių, nekontroliuojami streso padariniai gali nematoma jėga atlikti griaunamuosius procesus jūsų organizme.
Nekontroliuojamas stresas gali apriboti raumenų vystymąsi.
Įsivaizduokite, kad esate situacijoje, kai nebegalite suvaldyti stresinės situacijos ir kepenys į kraują išskiria dalį gliukozės (jau pažįstamas scenarijus).
Kaip manote, iš kur jūs gaunate reikiamą gliukozės kiekį?
Dažniausiai gliukozė gaunama, kai raumenys gliukozės (gliukogenezės) gamybai mažomis porcijomis naudoja amino rūgštis. Šiuo atveju gliukozė gali būti gaunama ir naudojant mažus trigliceridų kiekius, tačiau didžioji dalis gliukogenezės pagaminama iš tų medžiagų, kuriuos turėtų būti skiriamos raumenų augimui ir vystymuisi.
Raumenų augimo ir vystymosi procesai sulėtėja kai laikotės griežtos, kalorijų kiekį ribojančios dietos, arba vengiate tam tikrų maisto produktų (pavyzdžiui, ilgą laiką nevartojote maisto produktų, kuriuose yra amino rūgščių). Būtent dėl šios priežasties, labai svarbu užtikrinti, kad jūsų mitybos racione būtų visų organizmui reikalingų medžiagų.
Jei nekreipsite dėmesio į vartojamus maisto produktus, stresinės situacijos pakenks jūsų organizmui dar labiau nei galite įsivaizduoti.
Vienas iš galimų pasiūlymų, padėsiančių sumažinti per didelio kortizolio kiekio kraujyje padarinius, yra žuvų taukų papildų vartojimas. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad pasirinkus žuvų taukų papildus, matomas akivaizdus riebalų masės sumažėjimas, neatsižvelgiant į kitus gyvenimo būdo veiksnius.
Tokie rezultatai tikrai įkvepia pokyčiams!
Nekontroliuojamos stresinės situacijos gali pakenkti ir žvelgiant iš visai kitos perspektyvos.
Nusivylimas lengviausiai išsprendžiamas būnant tarp kitų žmonių
Žmonės iš prigimties yra socialiai orientuoti, todėl užklupus stresinei situacijai, imame bendrauti su panašios patirties turinčiais asmenimis.
Kaip jūs elgiatės panašioje situacijoje? Su kuo bendraujate? Ką geriate ar valgote, kai norite pabėgti nuo sunkumų?
Jei būdama tokioje situacijoje jūs pasirenkate greitojo maisto užkandinę, kuri, lyg netyčia, siūlo akciją “pirk vieną – gauk du”, tai nėra pats blogiausias variantas, tačiau nepamirškite, kad tokiu būdu jūs galite tik dar labiau atitolti nuo savo kovos su nereikalingais kilogramais.